Fresh media - LVIV
Lietuvos valstybės naujasis archyvas artėjančių Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga kartu su Lietuvos Respublikos Seimo archyvu (LRS), Lietuvos Respublikos Prezidentūra (LRP) ir Lietuvos centriniu valstybės archyvu (LCVA) parengė šventinių, kalėdinių atvirukų parodą, kuria nori pasidalinti su Jumis!
Teigiama, kad tradicija sveikinti artimuosius užrašytais linkėjimais atsirado dar prieš mūsų erą, tai darė ir senovės kinai, ir Naujųjų metų sveikinimus ant papiruso rašę egiptiečiai.
Seniausi Europoje rasti atvirukai priskiriami XIV-XV amžiui, tai buvo itin prabangūs rankų darbo kūriniai, kuriuos vieni kitiems dovanojo tik turtingieji. Vėliau spaudos presą pritaikius mažo formato piešinių spaudai ir 1840-aisiais atsiradus pašto ženklui, atvirukais susidomėjo jau didesnė visuomenės dalis.
1843-aisiais pasirodė pirmoji pasaulyje komerciniais tikslais išleista kalėdinė atvirutė, jos leidėjas – seras Henris Koulas (Didžioji Britanija). Po to kalėdinės atvirutės pristatytos Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tapo ypač populiarios, o 1900-aisiais užfiksuota, jog šventiniu laikotarpiu Didžiosios Britanijos Karališkasis Paštas persiųsdavo jau virš 11 milijonų atvirukų.
Tuo tarpu Lietuvoje pirmieji atvirukai pasirodė XIX amžiaus pabaigoje, 1898-1899 metais datuojamus atvirukus puošia Kauno, Šiaulių vaizdai. 1905 m., panaikinus draudimą rašyti lietuviškai, prasidėjo tikras atvirukų leidybos bumas, kuris tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo.
Lietuvos rinkai leidyklos dažniausiai įsigydavo atvirukų vaizdus iš Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, užrašydavo lietuviškus sveikinimus ir spausdindavo. Be kalėdinių atvirukų su žiemos peizažais, kuriuose dominuodavo apsnigtos bažnytėlės, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai, būdavo leidžiamos ir dailininkų A. Žmuidzinavičiaus, A. Jaroševičiaus paveikslų reprodukcijos.
Parodoje pamatysite kalėdinius atvirukus iš diplomatinių atstovybių, užsienio šalių vadovų bei Lietuvos įstaigų, politikų, aktyvių visuomenės veikėjų ir šalies gyventojų sveikinimus.
